čiviravimas

čivirãvimas sm. (1) Grž, čìvyravimas (1) K, čivyrãvimas (1) KII237 → čiviruoti: Sėdi ir klausos voversių čivirãvimo Kp. Jau ir vyturėlių čivyravimas papiktėjo (įsipyko) BsPI92.